klapatukas

klapatùkas sm. (2) žr. klapatė 5: Ploną dalgę nupirkai: tokiom dažnai atsiranda klapatùkai Prn. Nemoki kalti dalgį – klapatukų pridirbai Čk. Neinvaryk tu man klapatùko! Nmn. Invarei dalgei klapatùką, ir nepapjaunu Ūd. Daviau tokiam smurgliui tint dalgį, tai jis invarė klapatuką Dg. Jis, pirmu kartu kaldamas dalgį, padarė klapatuką Upn.